Kolegoms

Siekiame užmegzti ryšius su praktikais, plėtoti profesinį bendradarbiavimą, dalintis akademine ir profesine patirtimi, ieškoti būdų bendromis jėgomis tirti ir spręsti vaikų kalbos raidos problemas.

 

Tėveliams

Atsakymai į dažniausiai tėveliams kylančius klausimus apie dvikalbystę: dviejų ar daugiau kalbų įsisavinimą, kalbų sąsają, vienos kalbos poveikį kitai ir pan.

Vaikams

IMG 7224 - Copy  Žaismingos
  kalbos terapijos
  priemonė FREPY.

 

9. Dukra sklandžiai kalba gimtąja (namų) kalba, tačiau jai kyla sunkumų mokytis antrąja (mokyklos) kalba. Ar tai gali būti vėluojanti kalbos raida arba kalbos sutrikimas, būdingas tik antrajai kalbai?

Kalbos vėlavimas ir kalbos sutrikimas priskiriami raidos sutrikimams. Jie išryškėja ankstyviausiu vaiko gyvenimo laikotarpiu ir yra lydimi tam tikrų tipiškų simptomų. Vienintelis kalbos vėlavimo ir kalbos sutrikimo skirtumas yra tai, kad vėluojančios kalbos simptomai dažniausiai savaime išnyksta iki mokyklinio amžiaus, o kalbos sutrikimas, nors iš pradžių atrodo kaip kalbos vėlavimas, tęsiasi vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus. Kalbos sutrikimas pažeidžia visą kalbinę sistemą, o dvikalbių vaikų atveju – abi kalbas; nebūna taip, kad kalbos sutrikimas pažeistų tik vieną iš dviejų vaiko kalbą.

Žinoma, dvikalbių vaikų – tiek normalios, tiek sutrikusios kalbos raidos – viena iš dviejų kalbų dažniausiai įsisavinama šiek tiek sunkiau nei kita, tačiau tai jokiu būdu nelaikytina kalbos sutrikimu. Jei dvikalbiui vaikui kyla sunkumų kalbėti viena kuria kalba, priežasčių reikėtų ieškoti kalbinėje aplinkoje. Jei vaikas antrąją kalbą girdi tik mokykloje, jam gali prireikti mažiausiai 1–2 metų, kad pradėtų sklandžiai kalbėti šia kalba. Dar daugiau sunkumų kyla, jei vaikas mokykloje, kurioje mokoma antrąja kalba, bendrauja tik su savo etninės / kalbinės grupės atstovais: taip vienakalbystės dar labiau stiprėja, o antroji kalba tampa dar sunkiau išmokstama. Mokantis antrosios kalbos, dvikalbiams vaikams gali prireikti 3–5 metų, kad pasiektų vienakalbio gimtakalbio sakytinės kalbos kompetenciją.

Menkus antrosios kalbos įgūdžius gali lemti motyvacijos stoka, mokymosi sunkumai, negabumas kalboms ar kitos priežastys, tačiau bet kuriuo atveju šio reiškinio negalima laikyti kalbos sutrikimu.