Sėkmingai apginta daktaro disertacija

Sveikiname centro darbuotoją  dr. Eglę Krivickaitę sėkmingai apgynusią disertaciją tema „Vaikų kalbos fonotaktikos raida“ ir įgijusią filologijos mokslų krypties daktarės laipsnį.

Nuoširdžiai sveikiname ir linkime sėkmės!

Daugiau informacijos

 

 

Mokslininkų susitikimas skirtas kalbos sutrikimą turintiems vaikams

2016 balandžio mėn. centro drabuotoja  E. Krivickaitė dalyvavo trečiajame COST IS1406 "Vaikų sakytinės kalbos įgūdžų gerinimas Europoje: bendradarbiaujant orientuotis į intervenciją kalbos sutrikimą turintiems vaikams" narių susitikime Reikjevike Islandijoje. COST IS1406 veikloje dalyvavo mokslininkai iš 34 šalių. Pagrindinis veiklos tikslas - didinti intervencijos efektyvumą kalbos sutrikimą turintiems vaikams. Šio susitikimo metu skirtingų šalių tyrėjai (lingvistai, psichologai ir kt.) bei praktikai (logopedai, mokytojai, spec. pedagogai) dalinosi sukaupta patirtimi apie kalbos sutrikimo intervenciją savo šalyse; buvo analizuojamos Europos šalių nuostatos dėl kalbos sutrikimą turinčių vaikų; vertinami intervencijos požymiai sveikatos, ugdymo ir socialinės apsaugos politiniame diskurse.

Pradėtas kurti Dvynių kalbos tekstynas

2016 m. Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centre pradedamas kurti Dvynių kalbos tekstynas. Vykdant LMT remiamą projektą Netipiškos kalbos raidos specifika: dvynių kalbos atvejis pirmą kartą Lietuvoje bus sukaupti sisteminiai ankstyvosios dvynių kalbos raidos duomenys ir atlikta kompleksinė automatizuota jų analizė.

Projekto „Sintaksinės sakytinės lietuvių kalbos ypatybės: tekstyno analizė“ rezultatai

Centro darbuotoja doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos susirinkime-seminare, kuris vyko 2016 m. vasario 12 dieną,  pristatė Vytauto Didžiojo universitete koordinuojamo projekto Sintaksinės sakytinės lietuvių kalbos ypatybės: tekstyno analizė (SLKY) (reg. nr. LIT-9-11., finansuotas LMT pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą) rezultatus. Skaitykite pranešimo pateiktis.

Apie doktorantės E. Krivickaitės sukurtą netikrų žodžių kartojimo testą

Taikomosios kalbotyros mokslo žurnale (2014 m., Nr. 4) pasirodė Centro darbuotojos, VDU HMF Lietuvių kalbos katedros doktorantės Eglės Krivickaitės straipsnis Netikrų žodžių kartojimo testas: lietuvių vienakalbių ir dvikalbių vaikų kalbos tyrimas. Straipsnyje pristatoma netikrų žodžių kartojimo metodika, apžvelgiami Netikrų žodžių kartojimo testo žvalgomojo tyrimo, atlikto testuojant vienakalbius ir dvikalbius lietuvių vaikus, rezultatai. Straipsnį skaitykite čia.

Talk to the world and explore variation

11025135 410747612418336 1892790688593958748 nAre you interested in languages and would like to experience multilingualism in its real sense, studying and travelling in different countries?

International joint-degree Master programme “Sociolinguistics and Multilingualism (or simply SoMu) is waiting for new students! Application deadline is June 30, 2015. You can find out more about this programme on somu.vdu.lt and Facebook (www.facebook.com/somu.vdu). 

From the beginning....

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos narių seminaras-susirinkimas

2015 m. vasario 20 d., penktadienį, 12 val. Vytauto Didžiojo universitete, 521 a. (Donelaičio g. 52), vyks Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos (LITAKA) seminaras. Bus pristatyti du pranešimai, susiję su dvikalbystės ir daugiakalbystės tyrimais:

• Doktorantė Agnė Blažienė (VDU Lietuvių kalbos katedra) „Lietuvių vaikų, gyvenančių anglų kalbos aplinkoje, rišliojo pasakojimo produktyvumas ir leksinė įvairovė“.

• Doc. dr. Jūratė Ruzaitė (VDU Anglų filologijos katedra) „Daugiakalbiai ženklai lingvistiniuose Lietuvos ir Lenkijos kurortų kraštovaizdžiuose“.

Kviečiame dalyvauti! Daugiau informacijos.

VDU koordinuojamam projektui FREPY įteiktas garbingas apdovanojimas

Vilniuje vyko Švietimo mainų paramos fondo Kokybės konkurso apdovanojimų renginys. VDU koordinuojamas tarptautinis projektas „Žaismingos kalbos terapijos priemonės” (FREPY) apdovanotas Kokybės statulėle ir vienintelis Lietuvoje – Europos kalbų ženklu.

Žaismingai kalbos ugdymo priemonei FREPY dar vienas apdovanojimas

2014 m. kovo mėnesį Estijoje vyko konkursas, kurio metu buvo renkama geriausia 2013 m. veikla, susijusi su estų kalba („The Best Activity connected with Estonian Language of the year 2013"). Iš 21 konkurso dalyvio komisija, kurią sudarė Estijos švietimo ministerijos atstovai, didįjį prizą skyrė žaismingai kalbos ugdymo priemonei FREPY!

Primename, kad projekto Žaismingos kalbos terapijos priemonės (FREPY) (Friendly Resources for Playful Speech Therapy) tikslas buvo sukurti elektronines (www.frepy.eu) ir spausdintas žaismingas kalbos terapijos priemones keturiomis skirtingomis kalbomis (lietuvių, vokiečių, estų ir slovėnų), kurias vaikai galėtų naudoti kartu su logopedais, tėvais, globėjais arba savarankiškai.

Jau galima įsigyti FREPY stalo žaidimą kalbai ugdyti!

Stalo žaidimas FREPY skirtas 4-8 metų vaikų kalbai ugdyti ir yra ypač naudingi vaikams, turintiems kalbos sutrikimų. Šiomis interaktyviomis ir patraukliomis priemonėmis vaikai gali naudotis darželiuose, mokyklose ir namuose, žaisti su suaugusiais arba savarankiškai.

Kalbos ugdymo priemonei FREPY - 3 vieta

Džiaugiamės, kad 2013 m. gruodžio 18 d. konkurse „Geriausias interneto turinys vaikams“ Centro mokslininkų kartu su kolegomis sukurta žaisminga kalbos ugdymo priemonė FREPY (http://www.frepy.eu/part_lt.html) apdovanota 3-iąja vieta! Daugiau apie konkursą.

Akimirkos iš apdovanojimo

1_Centro darbuotoja J. Ruzaite atsiima apdovanojima.jpg2_Centro darbuotoja J. Ruzaite atsiima apdovanojima.jpg3_Konkursas.jpg4_Zaisminga kalbos ugdymo priemone.jpg

 

Centro darbuotojos dalyvavo trečiojoje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje

2013 m. spalio 3-4 d. Centro darbuotojos dalyvavo trečiojoje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje Kalbos ir žmonės: erdvė, laikas, tapatybė. Konferenciją organizavo Vilniaus Universiteto Lituanistinių studijų katedra ir Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA.

Daktaro disertacijos „Italų kaip antrosios kalbos įsisavinimas: įvaikinimo iš Lietuvos situacija“ gynimas

Šių metų biželio 21 d. 12:00 val. Prof. M. Gimbutienės auditorijoje, VDU III-ieji rūmai (K. Donelaičio g. 52–211, Kaunas) bus ginama Jogilės Teresos Ramonaitės daktaro disertacija tema „Italų kaip antrosios kalbos įsisavinimas: įvaikinimo iš Lietuvos situacija“ (humanitarinių mokslų sritis, teisė 04 H). Daugiau informacijos apie disertacijos gynimą rasite čia.

VDU skelbia priėmimą į dvejų metų trukmės tarptautinę jungtinę magistro studijų programą Sociolingvistika ir daugiakalbystė

SoMuVDU skelbia priėmimą į dvejų metų trukmės tarptautinę jungtinę magistro studijų programą Sociolingvistika ir daugiakalbystė, vykdomą kartu su Johano Gutenbergo universitetu Maince (Vokietija), Stokholmo (Švedija) ir Tartu (Estija) universitetais. Paraiškos priimamos iki 2013 m. birželio 30 d.

Centro darbuotojos doktorantės L. Čubajevaitės disertacijoje - Kauno moksleivių sociolingvistinio paveikslo paieškos

Sveikiname Centro darbuotoją Laurą Čubajevaitę 2013 m. balandžio 30 d. VDU Humanitarinių mokslų fakultete sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Sociolingvistinis Kauno moksleivių paveikslas“. Darbo vadovė - prof. dr. Ineta Dabašinskienė.

Centro darbuotojos dalyvavo Estijoje vykusioje taikomosios kalbotyros konferencijoje

Balandžio 18-19 d. Estijoje rengiamoje 12-ojoje taikomosios kalbotyros konferencijoje Words, Words, Words: Words in the Language System Centro darbuotojos dr. Ineta Dabašinskienė ir doktorantė Eglė Krivickaitė skaitė pranešimą Phonological awareness of Lithuanian children: case study of non-word repetition test (liet. Lietuvių vaikų fonologijos įsisavinimas: išgalvotų žodžių testo bandomasis tyrimas).

Doktorantė A. Kalninytė Londono lituanistinėse mokyklose renka duomenis apie lietuvių vaikų, gyvenančių anglakalbėje aplinkoje, lietuvių kalbą

Pastaraisiais metais Daugiakalbystės tyrimų centre vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, kuriais norima nustatyti ir aprašyti lietuvių kalbos raidos kitakalbėje aplinkoje ypatybes ir esminius veiksnius, skatinančius arba slopinančius lietuvių kalbos vystymąsi. Praeitais metais šiek tiek patyrinėję lietuvių vaikų, gyvenančių vokiečių kalbos aplinkoje, lietuvių kalbą, šiais metais „keliamės“ į Jungtinę Karalystę, kur tikimės surinkti duomenų apie lietuvių vaikų, gyvenančių anglakalbėje aplinkoje, lietuvių kalbą.

Doktorantė A. Kalninytė skaitė paskaitas moksleiviams

Centro darbuotoja doktorantė Agnė Kalninytė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų, Gamtos mokslų fakultetų dėstytojais kovo 19 d. lankėsi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje, kur skaitė paskaitą apie šnekamąją lietuvių kalbą "Ir, žinai, tipo, tas meistras negalėjo sutvarkyti mano kompo" - ką šnekamoji lietuvių kalba pasako apie žmogų?. A. Kalninytė taip pat kovo mėnesį skaitė paskaitas VDU organizuojamose konsultacijose abiturientams.

Centro darbuotoja dr. I. Balčiūnienė - LR ŠMM sudarytos darbo grupės narė

Centro darbuotoja dr. Ingrida Balčiūnienė buvo įtraukta į LR ŠMM sudarytą darbo grupę, kuri šiais metais pateiks priemonių planą mokinių bendrojo (skaitymo ir rašymo) ir kultūrinio rašintingumo pasiekimams pagerinti.

Lietuvių vaikų kalbos ilgalaikio stebėjimo tekstyno formavimas

Lietuvių vaikų kalbos ilgalaikio stebėjimo tekstyno formavimas

Lietuvos mokslo tarybos remiamas nacionalinis projektas Lietuvių vaikų kalbos ilgalaikio stebėjimo tekstyno formavimas vykdytoja, reg. nr. LIT-12564, koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas, projekto vadovė dr. I. Balčiūnienė, 2012–2013 m.

Projekto tikslas – suformuoti lietuvių kalbos raidos ilgalaikio stebėjimo tekstyną, suskaitmeninant ir pagal tarptautinius standartus apdorojant bei suvienodinant 2000–2010 m. Vytauto Didžiojo universitete sukauptus ilgalaikio vaikų kalbos raidos stebėjimo įrašus. Analizuojant suformuotą tekstyną, nustatyti bendruosius lietuvių ankstyvosios vaikų kalbos raidos (leksikos ir gramatikos) pokyčius, vykusius per pastaruosius 10 metų, bei įvertinti galimą kohortos efektą.

 

Projekto uždaviniai:

 

1. Suskaitmeninti 2000–2002 m. sukauptus ir garsajuostėse saugomus lietuvių vaikų kalbos įrašus (bendra trukmė – 42 val.).

 

2. Iš šių suskaitmenintų įrašų bei 2005–2010 m. skaitmeniniu formatu sukauptų vaikų kalbos įrašų suformuoti lietuvių kalbos raidos ilgalaikio stebėjimo garsinių duomenų bazę (bendra apimtis – 80 val. įrašų).

 

3. Laikantis tarptautinių standartų, reglamentuojančių sakytinės vaikų kalbos duomenų apdorojimą (įrašo transkribavimą, transkripcijų morfologinį anotavimą, garso įrašo ir transkribuoto teksto siejimą (plačiau žr. http://childes.psy.cmu.edu/), suformuoti lietuvių kalbos raidos ilgalaikio stebėjimo tekstyną.

 

4. Atlikus suformuoto tekstyno duomenų analizę, nustatyti bendruosius lietuvių ankstyvosios vaikų kalbos raidos (leksikos ir gramatikos) pokyčius, vykusius per pastaruosius 10 metų, ir įvertinti kohortos efektą.

 

Puslapis 1 iš 2